.......

Na pradžiai parašysim tiek, kad regis pradedu gyventi kitaip ir kitur, nors vis dar vaikštau čia šalia jūsų visų... Bet mintys vis skrenda kitur, trokšta laisvės, polėkio ir nevaržymo... Pavargau būti pririšta prie esamos tikrovės... Ji slegia ir be proto... Tik va tas atsakomybės jausma toks didelis, kad niekur nuo jo pabėgti negaliu... Vyrams lengviau ir paprasčiau viskas ir visada... Gerai, kad nors mano sapnų ir svajonių, fantazijos ir svajonių niekas negali pasisavinti... Tik jų dėka dar gyvenu... Ir jų dėka skraidau bei neriuosi į kitą, pasąmonės pasaulį...