štai koks tas mūsų gyvenimas... norim visi kažkur lėkti ,kažko siekti, bet labai pamirštam paprastumą ir menką stebuklo gabalėlį... gerai, kad bent šventiniai karnavalai leidžia tai pajusti... nors mūsų namuose fėjos gyvena ištisus metus, kiaurą parą... jų yra visuose kambariuose, o jų dvasia visuome tsklando ten kur žengiame žingsnį. didžioji mergina jau ir pati moka sau pasikviesti norimą fėją pieštaba ar šiaip galvodama... smagu, kad vaikystė nėra prislėgta, kad ir kaip šiuo metu yr asunku gyventi... šventė turi būti kasdien ir kiekvieną minutę...
visur randame fėjų darbų, jų buvimo įrodymų... ir kad žinotumėt kaip tai džiugina merginas, toks neapsakomas jausmas jas apima... ir tikėkit ar ne esame savo namuose porą matę mažų žėrinčių taškelių... visia netyčia išnėrusiu iš tamsos... kokia nuostaba buvo... pačiai jau net keista pasidasrė, ką jau kalbėti apie merginas... taip kad nepameskit stebuklo pojūčio... kartais visiai sveika grįžti į vaikystę...